Byla 1A-184-245-2014 - eTeismai (2022)

Table of Contents
Nustatė Nutarė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M., gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiesiems V. M. ir A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. M. pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 281 str. 5 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta;

2vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., A. J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus;

3teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažinta, kad A. J. M. padarė BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam ir nukentėjusiems susitaikius BK 38 str. 3 d., 4 d. pagrindu dėl to, kad jis 2013-05-30 apie 10.30 val. Kaišiadorių rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 71-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. ( - ) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. kelių eismo taisyklių 133 p., važiuodamas magistraliniu keliu Vilniaus kryptimi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio kelio aitvaro, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Ford Focus“ keleivė S. M., kuriai dėl daugybinių kūno sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasibaigė mirtimi.

5Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo panaikinti tą jo dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus arba šią nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti jam kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Jis neneigia atsakomybės ir visiškai pripažino savo kaltę, tačiau, jo nuomone, apylinkės teismas netinamai įvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą bei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal susiformavusią teismų praktiką paprastai skiriama sistemingai, šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidinėjantiems asmenims, kai BK 281 str. numatyta nusikalstama veika padaroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dėl jo blaivumo pažeidimo padarymo metu abejonių nebuvo. Nors apylinkės teismas nustatė, kad jis transporto priemones vairuoja nuo 1962 m., yra padaręs pavienių, nešiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau iki šio įvykio administracine tvarka baustas nebuvo, jo teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su profesine veikla, tačiau vis tiek uždraudė jam vienerius metus vairuoti transporto priemones. A. J. M. anksčiau neteistas, gyvena garbingo piliečio gyvenimą, supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, dėl to labai gailisi ir gailėsis visą likusį gyvenimą – žuvo jo sutuoktinė S. M.. BK 281 str. 5 d. numatytą pažeidimą lėmė vienintelis KET 133 punkto reikalavimas – laikytis saugaus greičio. Pažeidimo padarymo metu jo vairuojama transporto priemonė važiavo magistraliniu keliu, gal eismo įvykio ir nebūtų buvę arba pasekmės būtų kitokios, jei jis būtų pasirinkęs 5-10 km/val. mažesnį greitį, tačiau tai tėra hipotezė. Transporto priemonės jis nesuvaldė dėl nesuprantamų priežasčių, automobilis iš inercijos nuvažiavo ant dešinėje kelio pusėje buvusio kelio atitvaro, kelio statinys suvaidino ne eismo apsaugos funkciją, o tapo „tramplinu“ jo vairuojamam automobiliui, dėl ko šis pakilo į orą ir kelis kartus vertėsi. Todėl kitokioms pasekmėms kilti galėjo turėti įtakos ne tik važiavimo greitis, bet ir kelio atitvaro konstrukcija ar tai, kad jis būtų buvęs nors pusė metro arčiau arba toliau. Tai rodo, kad jo padarytas KET pažeidimas nebuvo šiurkštus. Sunkius padarinius sukėlę apelianto veiksmai nebuvo dėsningi, nulemti sąmoningo eismo saugumo reikalavimų nesilaikymo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams. Nelaimės dieną transporto eismo sąlygos buvo geros, kelio būklė ideali, jo vairuojama transporto priemonė tvarkinga, kokybiška ir saugi, transporto priemonių srautas nedidelis, todėl laikyti, kad magistraliniame kelyje esant puikiai kelio dangai pasirinkus 90 km/val. greitį jis pažeidė kelių eismo taisykles šiurkščiai arba sąmoningai, neteisinga. Nors formaliai jo veiksmai atitinka BK 281 str. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau šį nusikaltimą ir skaudžias negrįžtamas pasekmes nulėmė ne tik valingi jo veiksmai, bet ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Apelianto nuomone, už bendro pobūdžio teisės pažeidimą paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė, kadangi ji tiesiogiai palies jo darbinę veiklą, apsunkintų atlikti profesoriaus habilituoto mokslų daktaro pareigas ( - ) universitete. Apelianto profesinė veikla yra susijusi su dirvožemio tyrimais visoje šalyje, o aukštoji mokykla neturi finansinių galimybių aprūpinti mokslinius darbuotojus transporto priemonėmis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne bausti, o auklėti teisės pažeidėjus, tačiau būtent šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama baudžiamųjų tikslų, jos efektyvumas abejotinas. Pirmosios instancijos teismas galėjo skirti ir kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, kurios pilnai pakaktų užtikrinti tiek bendrajai prevencijai, tiek teisingumo principo įgyvendinimui. Netekęs mylimos žmonos, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ilgą laiką, apeliantas patirs neadekvačius neigiamus išgyvenimus, kurie neturi nieko bendra su bausme keliamais tikslais.

(Video) BMW 520d F10/F11 (2014) Fault Codes 255C00, 282COO, 272FOO, 272EOO! EGR Valve Replacement!

6Nukentėjusieji V. M. ir A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį A. J. M. atžvilgiu, arba panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą jam apylinkės teismo nuosprendžiu. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde taip pat, kaip ir A. J. M., nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas A. J. M. vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, nepakankamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygas. Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad A. K. M. niekada nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo teistas, eismo įvykio metu buvo visiškai blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, eismo įvykio priežastimi buvo nešiurkštus ir nesistemingas KET pažeidimas. Nukentėjusiųjų tėvas yra ypač rūpestingas, drausmingas, atidus vairuotojas, dėmesingas transporto priemonės būklei. Pažeidimo metu jo vairuojamos transporto priemonės greitis buvo apie 90 km/val., taigi, šioje byloje jis buvo kaltinamas vieninteliu KET 133 punkto pažeidimu – laikytis bendrojo pobūdžio taisyklės pasirinkti tokį greitį, kad neįvyktų bet koks eismo įvykis arba nelaimė. Apeliantų giliu įsitikinimu, jų tėvas iš viso nepažeidė ir šios kelių eismo taisyklės, nes magistraliniame kelyje, esant geroms važiavimo sąlygoms, ganėtinai nauju, saugiu, kokybiškai ir techniškai tvarkingu automobiliu važiavo 90 km/val. greičiu, o jeigu ir pažeidė, tai ji nebuvo tiesiogine nelaimės (jų motinos žūties) priežastimi. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių, A. J. M. nesuvaldžius transporto priemonės, ši iš inercijos užvažiavo ant dešinėje kelio pusėje buvusio kelio atitvaro. Inžinierinis statinys lėmė transporto priemonės pakilimą į orą ir vertimąsi kelis kartus. Apeliantai įsitikinę, kad A. J. M. veiksmai buvo be kaltės, netyčiniai, nedėsningi, nenulemti sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams. Jeigu tėvo vairuojamas automobilis būtų judėjęs didesniu greičiu, kelio atitvaras būtų buvęs ne nuožulnus, ar pastatytas nors pusę metro arčiau ar toliau, transporto priemonė būtų neužvažiavusi ant kelio statinio, dėl to nebūtų pakilusi į orą ir apsivertusi, būtų tiesiog nuvažiavusi nuo kelio ir šonu atsitrenkusi į apsauginę sienelę, tokios skaudžios nelaimės nebūtų atsitikę. Apeliantų nuomone, jų motinos mirtį nulėmė ne vien tik tėvo veiksmai, bet ir nepalankiai susiklosčiusios ir negailestingai pasibaigusios aplinkybės, tai yra, tėvo nesuvaldytam, tačiau saugiu greičiu vairuotam automobiliui užvažiavus ant būtent toje kelio vietoje buvusio būtent nuožulnaus pobūdžio kelio atitvaro, žuvusioji sėdėjo galinėje keleivio vietoje neprisisegusi saugos diržu, automobilio vertimosi metu ji iškrito iš automobilio ir tai lėmė jos sveikatos sutrikdymus, sukėlusius mirtį. Apeliantai abejoja tiesioginiu priežastiniu ryšiu tarp tėvo veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Esant materialiai BK 281 str. nusikalstamos veikos sudėčiai, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorijoje egzistuoja būtinasis (dėsningas) ir paprastasis priežastinis ryšys, todėl nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. 5 d. numatytus padarinius, priežastis. Apylinkės teismas ignoravo teismų praktikos ir baudžiamosios teisės teorijos suformuluotas taisykles, galimai ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų kaltės – tėvas pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, o jam inkriminuotas eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tiesiogine nusikalstamų padarinių atsiradimo priežastimi. Nukentėjusiųjų skunde išdėstyti argumentai dėl eismo įvykio mechanizmo ne tik paneigia priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir BK 281 str. 5 d. numatytų nusikalstamų padarinių, bet ir įgalina spręsti, kad nukentėjusiųjų tėvas nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl jis yra išteisintinas. Kitu atveju A. J. M. paskirta todėl baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones jam vienerius metus yra nepagrįsta ir pažeidžia ne tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, bet ir jo šeimos narių – nukentėjusiųjų interesus, todėl ji naikintina.

7Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėja advokatė ir nukentėjusieji prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

8Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliaciniai skundai atmetami.

9Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kolegija nemato pagrindo jį naikinti ar keisti pagal apeliacinių skundų argumentus.

10Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus arba šią nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti jam kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau šis jo apeliacinio skundo argumentas netenkinamas.

(Video) VW Golf MK7 (5G) how to increase engine idle RPM

11BK 67 str. 2 d. nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones A. J. M. paskirta už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą BK 38 str. 1 d. pagrindu – jam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Pirmosios instancijos teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d., nustatęs visas įstatyme numatytas sąlygas šiam institutui taikyti. Apylinkės teismas įvertino A. J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis susitaikė su nukentėjusiaisiais V. M. ir A. M., nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, jie prašė baudžiamąją bylą tėvo atžvilgiu nutraukti BPK 212 str. 1 d. 5 p. pagrindu (t. 1, b. l. 29, 31), ir, esant pagrindui manyti, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (A. J. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, pažeidimo padarymo metu buvo blaivus, dėl padaryto pažeidimo jis ir pats labai nukentėjo, t.y. neteko artimo mylimo žmogaus, tapo našliu) ir esant visoms BK 38 str. numatytoms sąlygoms, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė teisėtai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo prašymą ir neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi jis ir pats dėl sutuoktinės laidojimo turėjo daug išlaidų, tačiau paskyrė pačią švelniausią baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam įstatyme numatytam terminui – 12 mėnesių pagrįstai. Nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą ir neskirti jokios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi tai reikštų ne tik asmens nenubaudimą dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau netaikymo ir jokių prevencinio pobūdžio poveikio priemonių, kurios nustatytos minėtame BK 67 str. 1 d.

13Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

14Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimo A. J. M. klausimą, įvertino tai, kad jis nėra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip sąžiningas, darbštus, geras, gerbiamas ir aktyvus darbuotojas - ( - ) instituto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, kad jis nusikalstamą veiką padarė, naudojamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, įvertino ir jo padarytos nusikalstamos veikos negrįžtamas pasekmes – žuvo žmogus. Pirmosios instancijos teismas tik vieneriems metams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali būti sukelti itin neigiami padariniai tiek apeliantui, tiek kitiems asmenims, kadangi teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta jo darbine ar profesine veikla (teisė vairuoti transporto priemones jo darbe nėra privaloma). A. J. M. paaiškinimu, jo darbo pobūdis bei kita veikla, dėl ko tenka dažnai važiuoti į kitus Lietuvos miestus, dalyvauti įvairiose komisijose, todėl būtina turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones, yra svarbios aplinkybės, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui parinkti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių, tačiau riboja galimybę pakeisti jau paskirtą vienos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę kita. BK 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kokia teismo paskirta baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 5 punkte ir 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 5 punkte, ir 6 punkte nurodytos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi baudžiamasis įstatymas teismui leidžia pakeisti kitomis tik tris baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų nėra baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Kita vertus, nei Baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato išimčių, susijusių su asmens profesine veikla ar jo ir jo šeimos narių socialine būkle, taikant uždraudimą naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kolegijos nuomone, pati švelniausia baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise A. J. M. 12 mėn. laikotarpiui nėra perteklinė, kad tiesiogiai palies jo darbinę veiklą ar apsunkins atlikti profesoriaus habilituoto mokslų daktaro pareigas ( - ) universitete, ji nėra neteisinga ar aiškiai per griežta pataisos priemonė, kaip padariusiam negrįžtamas pasekmes lėmusį kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 281 str. 5 d. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Be to, apelianto padarytas nusikaltimas yra susijęs ir su visuomenės saugumu. Nusikaltimas padarytas esant geroms eismo sąlygoms ir apeliantas pats negalėjo paaiškinti jo padarymo priežasčių. Pirmos instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nepažeidė BK 67 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų. Tai įvertinus, A. J. M. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus arba šią nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti jam kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, netenkinamas.

15Nukentėjusieji V. M. ir A. M. apeliaciniame skunde prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį A. J. M. atžvilgiu, tačiau ir jų apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonės skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, kad A. J. M. įvykdė BK 281 str. 5 d. numatytą neatsargų nusikaltimą. Be kaltininko visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio, jo neatsargią kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, tai yra, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatuoja, kad A. J. M. padarė sunkų nusikaltimą pagal BK 281 str.5 d. dėl neatsargumo, nes baudžiamasis įstatymas neatsargių nusikaltimų pagal pavojingumą neskirsto (BK 11 str. 2 d., 16 str.), tačiau šis netikslumas A. J. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos sudėtis (dėl jo neatsargių veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo S. M.) nustatyta ir įrodyta.

(Video) Mazda 2 2015 Full Review | 2 Be Or Not 2 Be?

16Kolegija nesutinka su apeliantų V. M. ir A. M. apeliaciniame skunde išreikštomis abejonėmis buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltininko A. J. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių (motinos S. M. žūties). Tai skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, šią aplinkybę savo nuoširdžiu prisipažinimu patvirtino ir pats kaltininkas. Kaltinimo A. J. M. esmę sudaro kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimas, tai yra, važiuodamas magistraliniu keliu Vilniaus kryptimi, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio kelio aitvaro, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Padariniai – eismo įvykio metu sužalota automobilio „Ford Focus“ keleivė S. M., kuriai dėl daugybinių kūno sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasibaigė mirtimi.

17KET 133 punktas reikalauja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

18Nors byloje nustatyta, kad eismo įvykio diena buvo saulėta, asfalto danga sausa, matomumas geras, akivaizdu tai, kad šių sąlygų neįvykti eismo įvykiui, kurio metu jo vairuojama transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, ko pasekmė - žuvo iš automobilio iškritusi keleivė, A. J. M. nepakako. Kaip jis pats nurodo, buvo pasirinkęs 90 km/val. greitį, tačiau jį vargino šviečianti saulė. Tokiu atveju jis, sutinkamai su KET reikalavimu, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, turėjo sulėtinti greitį, tačiau to nepadarė. Jis pats buvo prisisegęs saugos diržu, o automobilio keleivė S. M. – ne (jo aiškinimu, dėl stambaus kūno sudėjimo). Tiriamu atveju eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivė nebuvo prisisegusi saugos diržo, o dėl automobilį vairavusio asmens neatsargių veiksmų. Teismų praktikoje, nagrinėjant KET pažeidimų bylas, susiformavusi nuostata, jog rizikingą nukentėjusiojo elgesį (pvz., važiavimą neprisisegus saugos diržo), įtakojusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiojo elgesys įtakotų kaltininko elgesį, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009). Akivaizdu, kad ne žuvusiosios kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo kilo eismo įvykis, o dėl paties kaltininko nepasirinkto saugaus greičio, kuomet jis, akinamas saulės, nepasirinko tokio greičio, kad eismo įvykis neįvyktų. Stacionarus kelio atitvaras šiuo atveju nebuvo eismo įvykio priežastimi, kadangi nustatyta ir įrodyta, kad A. J. M. padarė KET 133 p. pažeidimą (sutiko ir pats), tai yra, nepasirinko saugaus greičio pagal aplinkybes (akinamai šviečianti saulė). Apeliantai teigia, kad jis leistino greičio neviršijo, tačiau, kolegijos nuomone, jis nesilaikė ir kito KET reikalavimo –172 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti ne tik neviršijant leistino greičio, bet nustato reikalavimą, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi, jis privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, tačiau to nepadarė.

19BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, reiškia, kad būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483/2013). Iš to seka, kad A. J. M. vairuojamo automobilio keleivės S. M. kelių eismo taisyklių pažeidimas (naudojimosi saugos diržais reikalavimų pažeidimas) nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Jeigu A. J. M. būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį ir neužvažiavęs ant dešinėje pusėje esančio kelio atitvaro, eismo įvykis, lėmęs tokias sunkias ir negrįžtamas pasekmes, nebūtų kilęs. Būtent jo neatsargūs veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga, taigi turėjo priežastinį ryšį su įvykusiais padariniais, todėl jo veika pagal BK 281 str. 5 d. kvalifikuota teisingai. Žuvusiosios veiksmais nebuvo pagrindinė sąlyga jam kilti.

20Dėl baudžiamojo poveikio priemonės A. J. M. kolegija nesikartos, šiuo aspektu pasisakyta aukščiau. Neabejotina, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. veiksmai buvo netyčiniai, nedėsningi, nenulemti sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams, jis tuo ir nebuvo kaltinamas. Dėl kitų nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

21Dėl aukščiau išdėstytų motyvų atmetamas kaip nepagrįstas ir tas nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas ignoravo teismų praktikos ir baudžiamosios teisės teorijos suformuluotas taisykles, kad jų tėvas pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, o jam inkriminuotas eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tiesiogine nusikalstamų padarinių atsiradimo priežastimi. Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes nenustatė aplinkybių, rodančių, kad apylinkės teismas ignoruotų kokius nors su byla susijusius reikšmingus duomenis, ar būtų juos neišsamiai ar šališkai ištyręs. Pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų nepadarė. Taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, jog pagal byloje nustatytas, ištirtas ir įvertintas aplinkybes, apylinkės teismas, pripažindamas A. J. M. padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

22Apibendrinus daroma išvada, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. J. M. pripažintas kaltu, padarius BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, lieka galioti.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

Nutarė

24atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Top Articles

You might also like

Latest Posts

Article information

Author: Arline Emard IV

Last Updated: 11/03/2022

Views: 5740

Rating: 4.1 / 5 (72 voted)

Reviews: 87% of readers found this page helpful

Author information

Name: Arline Emard IV

Birthday: 1996-07-10

Address: 8912 Hintz Shore, West Louie, AZ 69363-0747

Phone: +13454700762376

Job: Administration Technician

Hobby: Paintball, Horseback riding, Cycling, Running, Macrame, Playing musical instruments, Soapmaking

Introduction: My name is Arline Emard IV, I am a cheerful, gorgeous, colorful, joyous, excited, super, inquisitive person who loves writing and wants to share my knowledge and understanding with you.